kriukininkas

kriùkininkas (-inykas Žvr) sm. (1) 1. Vv kas dirba lazdas, kriukius. 2. Graž kas vaikščioja su kriukiu pasiramsčiuodamas. 3. neprašytas vestuvių svečias: Kai kriùkininkai pradeda rinktis, veselninkai nustoja šokę Gs. Visus kriùkininkus iš vestuvių išvijo Nm. Prisirinko kriùkininkų, nė pašokt nėr vietos Plv. Nuėję su kriukininkais pas duris pastovėsim Vlkv. Ka nepaprašė, tai nors kriùkininku reiks nueiti Šk. Kriùkininkų prisirinko daugiau negu kviestų̃ Grš.